kaušenos

káušenos sf. pl. (1) J.Jabl(Als), kaũšenos (1) 1. užpakalinių kojų kaušo (atsikišimo) oda, kójenos: Naginėms káušenas pirkosi J.Jabl. 2. naginės iš užpakalinių kojų atsikišimų (kaušų) odos: Arklinės naginės pirmutinių kojų kojenos vadinasi, o pastarųjų kojų – káušenos Ggr. 3. medinės klumpės: Apsiauk kaũšenas ir eik šokti! Up. Dabar kaũšenoms apsiavęs purvo neišbrisi Up.

◊ kaũšenas pastatýti (užver̃sti) juok. galą gauti, mirti: Ir pastãtė kaũšenas į viršų Lkv. Kai senis kaũšenas užver̃s, tada karčemos vėl skambės Kltn.